Князі Острозькі

Київ: Балтія Друк, 2014, 280 стор.

Книга починає серію видань “ЕЛІТА”

2014 – год, когда украинское и европейское сообщество праздновало 500-летие битвы при Орше, в которой войско Великого княжества Литовского во главе с украинским князем Константином Острожским одержало блестящую победу. По случаю выдающегося исторического события, а также учитывая актуальность исторических персоналий Острожских для современных евроинтеграционных перспектив Украины, издательство «Балтия-Друк» предcтавляет большой международный проект «Князья Острожские», посвященный представителям одного из самых известных украинских родов в украинской истории XIV-начале XVII в.в., занимавшие высокие административные и военные должности в Польско-Литовском государстве. На протяжении веков представители рода Острожских были символом отдельной Украины-Руси, отстаивая национальную самобытность народа, ревностными боронителями православной веры и украинской культуры. Род Острожских славен и своей меценатской деятельностью, в частности, с именем Константина Острожского неразрывно связано возникновение первого вуза в Украине – Острожской академии, и появление Острожской Библии – первого завершенного издания Библии на церковнославянском языке. В издании использованы исторические документы и архивные материалы, собранные в 26 музеях Украины, Польши, Литвы и Беларуси. Исторические исследования иллюстрируют почти 800 фотографий.

Būtovės slėpiniai: nuo Netimero iki …

Sudarė Aurimas Švedas

Alma littera, 2014

Kokią vietą Lietuva užima Europoje ir jos istorijoje? Kokių apmaudžiausių klaidų yra padarę mūsų protėviai ir ko iš jų galime pasimokyti? Kokios istorinės asmenybės nusipelno „tautos didžiųjų“ vardo, o kurioms tenka suteikti ir „nevykėlių“ ar net „niekšų“ epitetą? Kur saugomas rankraštis su pirmuoju Lietuvos paminėjimu? Kas būtų, jeigu neturėtume Vytauto Didžiojo arba būtume pralaimėję Žalgirio mūšį?
„Būtovės slėpiniuose“ nauju žvilgsniu pažvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus, keliami aštrūs klausimai ir pateikiami atsakymai, kurie kartais tampa tikru iššūkiu visuomenei. Laidos ir knygos kūrėjai primena, kad istorija gali būti nepaprastai intriguojanti ir įdomi, o kalbėdami apie ją, kuriame prasmę, reikalingą mūsų dabartiniam gyvenimui.
„Ši knyga pirmiausiai skirta tiems,kurie baigė universitetą, nors, kai gerai pagalvoji, šią knygą tikrai gali skaityti ir mokiniai ar studentai. Visgi, skaitytojas, imdamas ją į rankas, turi suvokti, kad tai, kas parašyta, yra apie istoriją, todėl turi prijausti istorijai ar bent minimaliai ja domėtis. Šioje knygoje yra sutelktas dviejų Lietuvos istorikų požiūris į šalies istoriją, jos interpretacijos“, – apie tai, ką skaitytojai ras knygoje, pasakoja lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas.

Daugiau apie knygą skaityti: Legendinė LRT laida „Būtovės slėpiniai“ atgimsta knygos pavidalu

Українське Козацтво і Велике князівство Литовське

Київ: Балтія Друк, 2014, 200 стор., ISBN: 978-611-516-006-8

Издание посвящено периоду формирования и выхода на политические горизонты Европы украинского казачества, которое зародилось как воинский промысел в интересах тех государств, которые занимали украинские земли или считали их объектом своего влияния, но со временем, по сути, переняло национальные традиции государства, которые прервались после ухода с исторической сцены Киевского и Галицко-Волынского княжеств. Феномен украинского казачества состоял в том, что впервые не только в украинской, но и в европейской истории государственная функция переходила в руки сообщества, не относящегося к верхушке тогдашнего традиционного общества. Большая часть издания приурочена практически неисследованной ранее теме – украинские казаки и ВКЛ. Из тезиса о жизни украинцев и литвинов в общем государстве следует тема генезиса казачества, авторы последовательно доказывают, что казачество происходит от ВКЛ.

Київ: Балтія Друк, 2012, 272 стор., ISBN: 978-966-8137-73-0

Книга починає серію видань “ЕЛІТА”

Ралзивіли – один з найвідоміших і найвпливовіших магнатських родів Великого князівства Литовськогою Сконцентрувавши у своїх руках величезні багатства і владні прерогативи, представники цього роду, що складали правлячу еліту держави, визначали основні напрямки діяльності країни у XV – XVIII століттях, а також шляхи європейської політики.
Видання складається з трьох книг – дослідження діяльності князівського роду Радзивілів в Україні, Литві, Білорусії, їхній вклад в історію та культуру цих держав. До спільної праці були залучені провідні фахівці: Володимир Александрович (Україна), Ольга Баженова (Білорусь), Раймонда Рагаускене (Литва), Генуте Керкене (Литва), Альфредас Бумблаускас (Литва).
Видання підтримане Державним комітетом телебачення і радіомовлення України, посольствами Литви та Білорусії в Україні.

Зміст
Передмова (А. Бумблаускас)
Книга 1 Радзивіли в Україні (В. Александрович)
Книга 2 Радзивіли у Білорусі (О. Баженова)
Книга З Радзивіли у Литві (Р. Рагаускене)
Радзивіли у сучасній історії Спадок Радзивілів у ХІХ-ХХ ст. (Г. Кіркене)
Радзивіли: жива історія ВКЛ (інтерв’ю з Матеєм і Миколаєм Радзивілами)
Бібліографія

Knygos pristatymas Kijeve 2013 m. vasario 14 d.

Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunwald, Žalgiris, Дуброуна?

2013 m. vasario 6 d. įvyko knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ sutiktuvės Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Renginyje dalyvavo: dr. Dangiras Mačiulis, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, dr. Darius Staliūnas, dr. Darius Baronas, dr. Jolita Mulevičiūtė, moderavo – doc. dr. Nerijus Šepetys.

Istorikas Dangiras Mačiulis: „Karas dėl to, kas laimėjo Žalgirio mūšį, tęsėsi šimtmečius“ (interviu 15min, 2013 vasario 6d.)

Istorikai: niekas nebesidalija Žalgirio mūšio pergalės vaisių (pokalbis su Dariumi Staliūnu ir Rimvydu Petrausku, Lietuvos radijas, „Ryto garsai“, 2013 m. vasario 15 d.)

Sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė- Verbickienė
Autoriai: Vladimir Levin, Vladas Sirutavičius, Shaul Stampfer, Samuel Barnai, Ruth Leiserowitz, Mordechai Zalkin, Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Gediminas Vaskela, David E. Fishman, Darius Staliūnas, Samuel Barnai, Mordechai Zalkin.

Baltos Lankos, 2012, 568 p., ISBN 978-9955-23-634-4

Ši studija – tai tarptautinio autorių kolektyvo bandymas sujungti skirtingas, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusias, požiūrių į žydų istoriją Vidurio Rytų Europoje tradicijas.; Aautoriai siekia atkurti išsamų žydų istorijos Lietuvoje vaizdą. Jis rekonstruojamas per įvairius visuomenės raidos aspektus: sklaidą, demografiją, socialinę ir ekonominę veiklą, bendruomenės savivaldos institucijas, kultūrinius ir religinius sąjūdžius, literatūrą ir spaudą, švietimą, diskriminacinę valdžių politiką bei santykius su dominuojančia Bažnyčia, tapatybės pokyčius, antijudaizmą ir antisemitizmą, Holokaustą. Studijoje Lietuvos žydų istorija pateikiama nuo XIV a. pabaigos, kai Brastos žydų bendruomenė išsirūpino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinamąją Vytauto Didžiojo privilegiją (1388), iki šiuolaikinės žydų bendruomenės prototipų susikūrimo silpstant sovietiniam režimui (XX a. 9 deš.). Knyga sudaryta chronologiniu probleminiu principu, siekiant nuosekliai atskleisti politinius, socialinius, kultūrinius procesus, vykusius skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenėje ir žydų bendruomenėje, jų tarpusavio santykius istorijos tėkmėje.

Lietuvos žydai. Istorinė studija (Veidas, 2013m. sausio 19)

Alfredas Bumblauskas, Algirdas Jakubčionis, Sigitas Jegelevičius, Liudas Jovaiša, Mečislovas Jučas, Benediktas Juodka, Saulius Kaubrys, Antanas Kulakauskas, Arvydas Pacevičius, Romanas Plečkaitis, Vygintas Bronius Pšibilskis, Eligijus Raila, Bronius Riauba.

Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 1060 p., ISBN: 978-6094-59-103-7

Ši Vilniaus universiteto istorija – tai 2009 metais, minint Vilniaus universiteto 430-metį, pasirodžiusios sintezės antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Naujoji sintezė – tai Vilniaus universiteto likimo ir vietos kultūroje bei moksle savotiškas apmąstymas, išplaukiantis iš Lietuvos Tūkstantmečio, paminėto tais pačiais 2009-aisias, idėjos. Joje nemažai naujų duomenų, tyrinėjimų, apibendrinamosios medžiagos, leidžiančios pažvelgti į Vilniaus universiteto ir įvairių mokslo šakų raidos istoriją šiuolaikiniu žvilgsniu. Išsamiau apžvelgiamas universiteto raidos laikotarpis atkūrus Nepriklausomybę. Iš ankstesnių Vilniaus universiteto istorijos leidinių šis išsiskiria ypač gausia vaizdine medžiaga. Knyga skiriama ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei.

Tarptautinės parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“ katalogas, skirtas Lvovo ir Lucko muziejuose saugomai lituanistinei portretų kolekcijai pristatyti. Leidinyje skelbiami straipsniai apie Lietuvos ir Ukrainos istorinius ryšius, portretų atsiradimo ir kolekcijų formavimosi Ukrainos muziejuose istoriją, jų meninę vertę bei restauravimo procesą. Publikuojami 86 Lietuvos valdovų ir didikų (Višnioveckių, Sanguškų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Pacų ir kt.) portretai ir jų aprašymai.

Katalogas išleistas lietuvių kalba. Taip pat leidinyje anglų ir ukrainų kalbomis pateikiami įvadiniai tekstai, moksliniai straipsniai, iliustracijų aprašymai ir pagrindiniai duomenys apie eksponatus.

2012 m. lapkričio 15–16 d.

rengia tarptautinę mokslinę konferenciją

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos“

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, II a., auditorija Nr. 211), pradžia 10 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Konferencijos programa