Įžanga: Žalgirio paveldo trapumas ir fragmentiškumas

2011-12-05 14:20

Rašytiniai šaltiniai. Jono Dlugošo (Jan Długosz) Žalgirio versija ir Sveno Ekdahlio siūlymas išsivaduoti nuo J. Dlugošo. Vienalaikių rašytinių šaltinių fragmentiškumas: 3 lenkų ir 7 Vokiečių Ordino. Lietuvos šaltinių nėra – Bychovco kronika remiasi žodine tradicija, tačiau surašyta šimtmečiu vėliau nei Žalgiris.

Trofėjinės vėliavos. Žinomos tik iš J. Dlugošo „Banderia Prutenorum” (kūrinio, pradėto 1448 m.). Tačiau tai tik lenkų trofėjinių vėliavų, kabojusių Vavelyje ir dingusių XVII a. piešiniai. Lietuvos trofėjinių vėliavų klausimas iki S. Ekdahlio iš esmės nebuvo keliamas. S. Ekdahlio manymu, lietuviai jas tikrai turėjo ir, S. Ekdahlio spėjimu, jos kabėjo Vilniaus katedroje ir dingo per 1528 m. gaisrą.

Daiktai. Elbingo komtūro Thiele von Lorich, kryžiaus pavidalo ir įvairių šventųjų relikvijoriai, o taip pat monstrancija ir komuninė – Jogailos trofėjai; du – Jogailai ir Vytautui įteikti – kalavijai yra dingę – rusų konfiskuoti XIX a. vidury; keli bombardų sviediniai iš Žalgirio lauko.

Archeologiniai radiniai iš koplyčios Žalgirio lauke teritorijos: geležinės pirštinės fragmentas, sauja strėlių antgalių, kelių šimtų žmonių kaulai su smurto žymėmis.

Koplyčia Žalgirio lauke. Jogailos kalnelis – S. M. Kuczyńskio blefas?

Vokiečių Ordino, Lenkijos ir Lietuvos pilys bei piliakalniai.

Atgal