Vilniaus katedra

2012-11-30 12:53

Vilniaus katedra – Žalgirio trofėjų ir Vytauto palaidojimo vieta. Gerai žinome apie lenkų Žalgirio mūšio trofėjines vėliavas, kabojusias Krokuvos Vavelio katedroje, kurias dar 1448 m. nupiešė ir aprašė Janas Dlugošas veikale „Prūsų vėliavos”. Jų čia nupiešta 51 – tiek, kiek jų pagal kronikininką iš viso dalyvavo Žalgiryje Vokiečių ordino pusėje. Vis dėlto kai kurios vėliavos čia vaizduojamos pasikartojančiai, o be to, kaip nustatė laikų Žalgirio mūšio tyrinėtojas Svenas Ekdahlis, 10 jų (dešinėse lapų pusėse – pvz., šv. Jurgio, iždininko ir kt.) buvo pripieštos vėliau niekuomet jų nemačius. Tačiau svarbiausia – tarp jų nėra vienos trijų pagrindinių Vokiečių ordino vėliavų – Ordino globėjos Švč. Mergelės Marijos vėliavos, prieš kurią turėjo kautis lietuviai. Visa tai leidžia manyti, jog Žalgirio mūšio trofėjus nugalėtojai lenkai ir lietuviai turėjo pasidalinti, o lietuvių pusės vėliavos didelė tikimybė kabėjo Vilniaus Šv. Stanislovo katedroje. Iš vėlesnių šaltinių žinoma, kad 1529 m. gaisro metu sudegė Vilniaus katedroje buvusios vėliavos. Dabar manoma, kad dalis jų būtent ir buvo Žalgirio mūšio trofėjai.

Pati Vilniaus katedra pastatyta 1387 m. krikščionybės įvedimo proga, o panašų į šių dienų tūrį įgijo jau Vytauto laikais ją perstačius po 1419 m. gaisro.

Vilniaus katedroje turėjo būti palaidotas Vytautas Didysis: XVI a. pr. Bonos paliepimu ta vieta buvo pažymėta. Tačiau veikiausiai per 1655 m. rusų antpuolį Vytauto palaikai buvo paslėpti. Kur? Yra įvairių versijų: galbūt juos dar slepia katedros kriptos, o gal iš ten 1655 m. jie buvo išgabenti vienuolių ir paslėpti nežinomoje Lietuvos vietoje.
Vilniaus katedra
Atsistojus prie Vilniaus katedros, kurią po 1419 m. gaisro perstatė Vytautas, mintimis galima atsekti visą Vytauto mūrinių bažnyčių statybos programą: kiti svarbiausi katalikiško Vilniaus akcentai išsidėsto prie trakto į Trakus: parapinė Šv. Jono bažnyčia, toliau dvi bažnyčios, skirtos pagrindinėms to meto vienuolijoms, – dominikonams ir pranciškonams. Už Vilniaus šis „krikščioniškasis kelias“ pasiekia Trakus – ten stovi 1409 m. funduota parapinė bažnyčia, toliau – Merkinė, Gardinas, Melnikas. Akivaizdi propaganda, vykstantiems iš Krokuvos. Veikiausiai panašią programą galima įžvelgti ir kita kryptimi – tai Kaunas su Vytauto bažnyčia ir Žemaitijos ideologinės „vitrinos“ vaidmenį turėjusi atlikti Veliuonos bažnyčia.

Atgal