2012 m. – Mėlynųjų Vandenų mūšis (1362)

2013-02-16 17:46

2012 m. sukako 650 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų Vandenų. Mūšis įvyko dabartinės Ukrainos teritorijoje, dažniausiai manoma, kad prie Pietinio Bugo (upė įtekanti į Juodąją jūrą tarp Dniepro ir Dniestro) intako Syniuchos upės. jame susikovė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Aukso ordos kunigaikščių Chačebėjaus, Kutlubugo ir Dmitrijaus, valdžiusių Podolę Ukrainoje, kariuomenės. Tai – didžiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Aukso ordos susidūrimas. Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė pasiekė įtikinamą pergalę. Žuvo visi trys minėtieji Aukso ordos kunigaikščiai. Ši Algirdo kariuomenės pergalė laikoma vienu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kaip imperijos „nuo jūrų iki jūrų“ kūrimo etapų.
2012 m. Ukraina minėjo Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-metį, o Lietuva tarp kitų šiai progai skirtų akcijų mūšį pažymėjo išleisdama lietuvių kalba bene žymiausio šio mūšio žinovo, ukrainiečių „litvanisto“ Felikso Šabuldo (1941-2012) studiją “1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio šiuolaikinė mokslinė interpretacija” (Синьоводська битва 1362 p. у сучасній науковій інтерпретації).

Feliks Šabuldo. 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio šiuolaikinė mokslinė interpretacija. (pratarmė -prof. dr. Alfredas Bumblauskas). – Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2012. – 109p.: iliustr. (pdf)
sabuldo

Taip pat: Синьоводська проблема у новітніх дослідженнях / НАН України. Інститут історії України. Наук. ред. Ф.М.Шабульдо. Упор. О.Д.Брайченко.– К., 2005. – 172 с.
Шабульдо Ф. М. Витовт и Тимур:Противники или стратегические партнеры? // Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanu iki Napoleono. Vilnius, 2001. — p.95-106
Шабульдо Ф. М. Синьоводська проблема: можливий спосіб її розв’язання. Історичні зошити. — Київ: Інститут історії України НАН України, 1998.
Шабульдо Ф. М. Битва біля Синіх Вод 1362 р.: маловідомі та незнані аспекти // Український історичний журнал. — 1996. — № 2. — c. 3—15;
Шабульдо Ф. М. Земли Юго-Западной Руси в составе Великого княжества Литовского. — Київ: Наукова думка, 1987.

Atgal