MEMORIA

Šiuolaikinėje mokslinėje istorijos tyrimų perspektyvoje ne menką vietą užima istorinės kultūros bei istorinės sąmonės procesų tyrimai. Šių sričių tyrinėtojams aktualesnėmis tampa istoriografinės refleksijos visuomenėje, o ne akademizuota mokslinė prieiga (pvz. monumentalios studijos, moksliniai straipsniai). Tad istorinės kultūros tyrinėtojų pagrindiniais taikikliais tampa grožinė literatūra, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, monumentalios (paminklai, paminklinės lentos) ir toponiminės (gatvių pavadinimai) formos, kuriomis remiantis rekonstruojama visuomenės istorinė sąmonė, joje slypintys stereotipai. Negana to esama ir inovatyvių mokslinių žanrų formavimųsi, artimų tiek plačiajai visuomenei, tiek akademinei bendruomenei (pvz., TV laida “Būtovės slėpiniai”). Atsižvelgiant į tai šioje skiltyje pateikiami reprezentatyviausi istorinės kultūros bei naujų mokslinių žanrų pavyzdžiai, susiję su LDK istorija.

Irena Šutinienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo reikšmės populiariosiose tautinio naratyvo interpretacijose // Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr. 21;

Irena Šutinienė. Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita // Sociologija. Mintis ir veiksmas 2009/1 (24);

Irena Šutinienė. Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė

Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės // Lietuvos istorijos studijos, 2004, Nr. 14, p. 116–119;

Rūta Šermukšnytė. Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX amžiaus Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje // Lietuvos istorijos studijos, 2005, Nr. 15, p. 81-89;