Egzistuojančio kolekcijos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pergamentų kolekcija (fondas Nr.101), kurią sudaro XIV–XIX amžiaus istoriniai Lietuvos, Italijos, Prancūzijos dokumentai, Popiežių raštai, rankraštinė knyga bei rankraščių fragmentai, iš viso 146 vienetai.

LMA Vrublevskių bibliotekos pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Pateikti LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklose esamų pergamentinių dokumentų (XII–XVIa.) skaitmeniniai vaizdai. Šiuo metu archyve pateikiami 123 pergamentų vaizdai.

MUSICALIA – skaitmeninis archyvas, aprėpiantis įvairių Europos šalių senosios muzikos muzikinius rankraščius (XV – XIX a.), saugomus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Projektas „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ (taip pat adresu http://www.epaveldas.lt/home). Virtuali elektroninio paveldo sistema (VEPS) yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, kuriame rasite prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Visa tai kartu sukuria unikalią, turtingą ir vaizdingą Lietuvos kultūros paveldo panoramą. Dokumentinį paveldą skaitmenina: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka. Muziejines vertybes: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Muzikos kūrinius skaitmenina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, surinkusi išsamią lietuviškų garso įrašų kolekciją.

VUB skaitmeninės kolekcijos. Tūkstančiai tekstų, žemėlapių, meno objektų vaizdų iš VU bibliotekos kultūros ir mokslo paveldo rinkinių nuo šiol laisvai prieinami VU skaitmeninių kolekcijų svetainėje:

VUB pergamentų kolekcija. Kolekcija apima Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Lenkijos karalių (Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto Vazos, Stanislovo Augusto ir kt.) pasirašytas pavienes žemės nuosavybės ar kitokias privilegijas, žemės ir namų valdų pardavimo dokumentus, raštus, perrašančius (transumuojančius) ir patvirtinančius ankstesnių valdovų lengvatas; fonde yra saugomi ir pavienių asmenų bajorystės dokumentai, popiežių bulės ir indulgencijos ar paskyrimai, įvairių vienuolijų turto bei kiti dokumentai.

Teismų knygos. Suskaitmeninta: Trakų pilies teismo aktai 1660-1661 m., Žemaičių žemės teismo 1592 metų 01.08-02.12 aktų knyga, Kauno magistrato aktų 1555 – 1565 metų knyga, Žemaičių pilies teismo 1646-1647 metų aktų knyga, Žemaičių žemės teismo 1596 m. aktų knyga, Trakų pilies teismų knyga 1677-1678, Kauno žemės teismo 1581-1583 metų aktai, Žemaitijos žemės teismo 1597 metų knyga, Ukmergės pilies teismo aktų 1595-1688 metų knyga, Žemaitijos žemės teismo 1604 metų knyga, Ukmergės pilies teismo aktų knyga 1625-1628, Žemaičių žemės aktai 1599 m., Žemaičių žemės teismo aktų knyga 1584 m., Žemaitijos žemės teismo 1595 metų knyga, Upytės žemės teismų 1590-1592 metų knyga, Žemaitijos žemės teismo 1595 metų knyga [2], Žemaitijos žemės teismo 1589 metų knyga.

Autografų kolekcija. VUB Rankraščių skyriaus autografų kolekciją sudaro per 300 s. vnt. Kolekcija apima įžymiųjų svetimšalių, įžymiųjų lenkų ir Lenkijos bei Lietuvos valdovų: Žygimanto Senojo (1519–1526), Žygimanto Augusto (1562–1566), Stepono Batoro (1580–1583), Onos Jogailaitės, Zigmanto Vazos (1596–1621), Augusto II (1698–1732), Augusto III (1764–1797), Jono Sobieskio, Stanislovo Augusto Poniatovskio ir kitų valdovų, didikų bei jų giminaičių autografus; taip pat lenkų rašytojų ir visuomenės veikėjų: I. J. Kraševskio, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, M. Ožeškovos, T. Narbuto, A. H. Kirkoro ir daugybės kitų; prancūzų rašytojų ir dailininkų, mokslininkų: A. Dekamo (Decamps), V. Hugo, P. Beranžė, R. Šatobriano, Voltero, L. Pastero ir kt.; Vilniaus unitų vyskupo Juozapato Kuncevičiaus, Vilniaus stačiatikių metropolito Josifo Semaškos, Vilniaus universiteto praktinės chirurgijos profesoriaus Jokūbo Briotės, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus; rusų rašytojų, istorikų, valstybės veikėjų: G. Deržavino, K. Batiuškovo, I. Kirejevskio, A. Arakčejevo, F. Dostojevskio, A. Gerceno, S. Glinkos, B. Kurakino, V. Odojevskio, I. Turgenevo, P. Kiseliovo, Jekaterinos II ir t. t. autografus. Chronologinės fondo ribos: XVI–XX a.; rašyta: lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, lotynų, rusėnų, baltarusių ir kt. kalbomis.

LDK didikų giminių archyvai. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma kai kurių jų valdų archyvų medžiaga. Ją sudaro turto valdymo, valdų administravimo, ūkinės veiklos, teismo procesų dokumentai, yra dalykinės ir asmeninės korespondencijos, pasitaiko dokumentų, susijusių su šių giminių atstovų užimamomis pareigomis. Taip pat skelbiami Kėdainių dvaro, priklausiusio urtingai ir galingai LDK didikų Radvilų giminei, archyvo dokumentai, šiuo metu saugomi VUB Rankraščių skyriuje, F4.

Senieji lietuvių raštijos paminklai

Pirmoji lietuviška knyga. Taip pat prieiga per epaveldą. Suskaitmenintas Martyno Mažvydo “Katekizmas”. Tai – pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba su pirmuoju originaliu lietuvišku eiliuotu tekstu ir gaidomis. Vienas iš dviejų žinomų pasaulyje egzempliorių (saugomi Vilniaus universiteto ir Torūnės (Lenkija) universiteto bibliotekose). Buvo išleista apie 200 egz. tiražu. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius 1957 m. mainais buvo atgautas iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.

Kunigo Vinco Mincevičiaus (1915-1992) kartografijos kolekcija (XVI-XX a.). V. Mincevičius (1915–1992) – kunigas, žurnalistas, vertėjas ir kolekcininkas gyvenęs Italijoje (ten ir palaidotas) padovanojo universiteto bibliotekai žemėlapių kolekciją, kurią sudaro 331 saugojimo vienetas. Didžiąją jo kolekcijos dalį sudaro senoji kartografija. Tai ypatingos vertės XVI–XIX a. pasaulio, Europos, atskirų regionų žemėlapiai bei miestų planai, sukurti tokių garsių to meto autorių ir leidėjų, kaip: C. Ptolemaeus, W.J.Blaeu, G. Mercator, S. Münster, A. Ortelius, J. Hondius ir kt.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų J. Lelevelio kolekcijos istorinių žemėlapių skaitmeninės kopijos.

Leibowizciaus Radiviliana. Šiuo metu skaitmeninti ir peržiūrai internete pateikti portretų raižytojo Hiršo Leibovičiaus (Herszek Leibowicz) kūriniai. Jis 1745–1758 m. vario raižiniuose atkūrė šimtą šešiasdešimt penkis Radvilų giminės portretus, buvusius Nesvyžiaus pilies paveikslų galerijoje. 1758 m. M. F. Vobė išleido jų albumą, pavadintą Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai (Icones familiae ducalis Radivilianae). Šis albumas dar kartą buvo išleistas Peterburge 1875 m. VUB atskirais lapais saugomi Peterburge spausdinti Radvilų portretai.

Fotografijų rinkinys. Fotografijos rinkinių fondą sudaro Lietuvos ir kitų šalių fotografų nuotraukos. Nuotraukose – Lietuvos miestų ir miestelių, buvusių dvarų, bažnyčių bei mažosios architektūros vaizdai, Lietuvos politikos, švietimo ir kultūros veikėjai, Vilniaus universiteto ir kt. mokyklų dėstytojai, mokiniai ir studentai. Svarbus Lietuvos kultūros istorijai yra Juozo Čechavičiaus fotografijų rinkinys, nemažiau įdomus ir Supraslio stačiatikių vienuolyno fotografijų rinkinys, įdomus ir lenkų fotografo Jano Mečkovskio išleistas apie 1896 m. Rusijos caro Nikolajaus II karūnavimo Maskvoje iškilmių nuotraukų albumas.

Architektūriniai planai ir brėžiniai. Tai iš fondo F78 suskaitmeninta medžiaga, kurios chronologinės ribos – XVI–XX a. Čia rasite M. Januševičiaus akvarelių, J. Damelio, J. Dobronadežino, Pr. Smuglevičiaus, A. Smuglevičiaus, T. Tišeckio, I. Trutnevo ir daugelio kitų dailininkų eskizų, piešinių ir akvarelių, Baltarusijos ir Lietuvos bažnyčių ir cerkvių bei kitų kultūros ir istorijos paminklų, liturginių reikmenų, pastatų ir žemės sklypų planų, piešinių, brėžinių ir t. t.

Vilniaus universiteto bibliotekos virtualios parodos – bibliotekoje saugomo kultūros paveldo parodos virtualioje erdvėje.

Bažnyčių archyvų informacijos sistema (BARIS). Pradėtas bažnyčiose saugomų istorinių dokumentų skaitmeninimas.

Polona – Varšuvos nacionalinės bibliotekos rinkiniai. Priegą prie įskaitmenintų dokumentų – rankraščių, inkunabulų, retųjų spaudinių, žemėlapių, fotografijų, grafikos, laikraščių.

Cyfrowe Zbiory MNW – įskaitmeninti Varšuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai.

Europos skaitmeninė biblioteka Europeana – milijonai Europos bibliotekose, archyvuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose skaitmenintų knygų, žemėlapių, įrašų, fotografijų, archyvinių dokumentų, paveikslų ir filmų vartotojui pateikiami viename internetiniame portale.

Europos rankraščių skaitmeninė biblioteka Manuscriptorium – virtualus mokslinio tyrimo įrankis, suteikiantis priegą prie įskaitmenintų istorinių dokumentų (rankraščių, inkunabulų, retųjų spaudinių, žemėlapių, ankstyvųjų viduramžių kodeksų ir kitų tipų dokumentų) šaltinių. Čia prieinami ir VUB suskaitmeninti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rankraščiai – XVI–XVII a. teismų knygos.