Kunigaikščiai Višnioveckiai

2015-12-10 10:07

VšĮ Istorinės atminties akademija vykdo URM VBPDD ilgalaikės programos „Lietuva ir ES Rytų kaimynai: Europos kultūrinio regiono (re)konstravimas” projektą „LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas– Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendravimui – “Kunigaikščiai Višnioveckiai”, kurio tikslas – siekti su idėjiniais partneriais Baltarusijoje ir plačiojoje Ukrainoje ir toliau plėtoti dialogišką LDK istorijos koncepciją, kuri leidžia sukurti ilgalaikį pagrindą informacinei regiono erdvei. Todėl 2015 m. su Baltarusijos ir Ukrainos istorikais planuojame pradėti knygą apie Gedimino ir Algirdo palikuonis kunigaikščius Višnioveckius, kurie turėjo svarbų vaidmenį susikūrusioje naujoje konfederacinėje valstybėje- Abiejų Tautų Respublikoje (ATR).

Višnioveckių vaidmuo regiono istorijoje – tai LDK erdvių jungtys arba integralumo prielaida. Tačiau kartu – ir LDK visuomenės ir kultūros įvairovės ženklas. Višnioveckiai valdančiosios Gediminaičių dinastijos palikuonys. Dėmesys bus skiriamas iškiliausiems šios giminės atstovams, iš jų – Mykolui Kaributui Višnioveckiui tapusiam pirmuoju lenkų – lietuvių kraujo karaliumi po paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto mirties (1572). Jo valdymo metais Abiejų Tautų Respublikoje sustiprėjo oligarchija ir vidiniai vaidai.  Šis valdovas, vedęs imperatoriaus Leopoldo I-ojo Habsburgo seserį Eleonorą, buvo giminystės ryšiais susijęs su galingiausia Europos dinastija. Netgi Višnioveckių giminės atstovai save laikė „šventaisiais“ Koributais Višnioveckiais, mat joje būta ir kanonizuotjų, bei beatifikuotojų. Nemažiau svarbus šios giminės atstovas – Mykolas Servacijus Koributas Všnioveckis, buvęs net du kartus LDK didžiuoju etmonu, pasižymėjęs Šiaurės karo metu su švedais, o taip pat dalyvavęs Lietuvos didikų  dramatiškuose vidaus konfliktuose. Kiti šios giminės nariai taipogi paliko ryškų pėdsaką valstybės istorijoje, visi jie dažnai prisimindavo savo istorinę lietuvišką kilmę iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos. Knyga turėtų būti gausiai iliustruota, joje numatoma pateikti nežinomus arba mažai žinomus ikonografinius šaltinius ir naują vaizdinę archeologinę medžiagą, atspindinčią kn. Višnioveckių veiklos istoriją bei paveldą.

Manytume, jog šis (2016 m. užbaigtas projektas) bus svarbus visų kaimyninių šalių visuomenėms, nes apie šios giminės veiklą bei reikšmę istoriografijoje esama nedaug informacijos.