Istoriniai filmai
Labiausiai paplitusi kinematografinė “istorinio filmo” sąvoka, apibrėžianti kinematografinio žanro specifiką. Anot jos – tai filmai kruopščiai rekonstruojantys istorinės epochos (dažnai tolimos) laikmetį, kurio veiksmas sukasi aplink herojinę asmenybę ar įvykį. Istoriniai filmai – koncentruojasi ties detale asmenybės/įvykio istorine aplinka, kuri rekonstruojama remiantis visa tam laikmečiui būdinga buitimi (drabužiais, ginklais, muzika ir t.t.). Todėl tokie filmai laikomi brangiausiais kino kūriniais. Bėgant laikui šią žanrinę “istorinio filmo” sąvoka ėmė plėsti patys istorikai, kuriems nepakako tik kinematografinės apibrėžties, nusakančios meninę specifiką. Anot istorikų istoriniai filmai svarbūs ne vien tik sava rekonstruojama epocha (pvz. viduramžiais), bet ir tuo, kas už tos rekonstruojamos epochos slypi – t.y. svarbu ne kaip (drabužių, personalijų, istorinės epochos ir pan. detali rekonstrukcija), o svarbu kodėl (kodėl būtent tada pasirinkta rekonstruoti tokią epochą? ką simbolizuoja pasirinkta personalija? kodėl būtent ši personalija pasirinkta ir pan.). Laikantis šio požiūrio istoriniai filmai arba filmai apie praeitį tampa svarbūs mentaliteto ir istorinės sąmonės šaltiniais, fiksuojantys laikmečio, kuriame filmas buvo kurtas istorines “nuotaikas” bei lūkesčius.
SEPTYNI AKTUALIAUSI ISTORINIAI KINO FILMAI, SUSIJĘ SU LIETUVOS DIDŽIĄJA KUNIGAIKŠTIJA:
1. “Kryžiuočiai”/”Krzyżacy”, rež. Aleksander Ford, 1960 m., Lenkija
2. „Ponas Volodyjevskis“/”Pan Wołodyjowski”, rež. Jerzy Hoffman, Jakub Goldberg, 1968 m., Lenkija
3. “Tvanas”/”Potop”, rež. Jerzy Hoffman, 1974 m., Lenkija
4. “Ugnimi ir kalaviju”/ “Ogniem i mieczem”, rež. Jerzy Hoffman, 1999 m., Lenkija
5. “Herkus Mantas”, rež. Marijonas Giedrys, 1972 m., Lietuva
6. “Mamajus”/”Мамай”, rež. Oles Saninas, 2003 m., Ukraina
7. “1612: Хроники Смутного времени” / “1612–ieji″, rež. Vladimiras Khotinenko, 2007 m., Rusija
