Vokiečių Ordino paveldas Lenkijoje

2013-02-14 11:48

kaip Žalgirio atminties vieta ir epochos liudininkas

Vizualinių šaltinių komplekso „Kultūrinis urbanistinis Vokiečių Ordino paveldas Lenkijoje kaip Žalgirio atminties vieta ir epochos liudininkas“ publikaciją finansavo Lietuvos Mokslo Taryba, vykdant mokslo tyrimų projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (sutarties Nr. VAT-19/2010)


Žiūrėti Ordino pilys didesniame žemėlapyje

Žemėlapyje pažymėtų vietovių ženklai:

vietovė su išlikusia pilimi
vietovė su išlikusiomis pilies liekanomis
vietovė be pilies (tik bažnytinis arba urbanistinis paveldas)
Žalgirio mūšio vieta

Vietovių pavadinimų lietuvinimai pateikti pagal: Pasaulio vietovardžiai: Europa (2. leid.). Vilnius, 2006. Kai kurios šiame leidinyje nesančios mažesnės vietovės tikrintos kitur (pvz., Bežglovas – pagal: A. Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795. V., 2005, p. 459) arba atstatyti pagal bendrą minėto vietovardžių žodyno lietuvinimo logiką (Pokšyvnas – taip kaip Kentšynas ar Pamario Kovalevas). Mažosios Lietuvos vietovių pavadinimai dar tikrinti pagal: Mažosios Lietuvos enciklopedija, 4 t. Vilnius, 2000–2009, ir pateikti po kablelio. Už pasvirojo brūkšnio pateikti alternatyvūs, dažniausiai išvesti iš vokiškųjų pavadinimų, vietovių lietuvinimai pagal: M. Jučas. Žalgirio mūšis. Vilnius, 1999, geografinių vardų rodyklė – p. 321–327. Tiesa, šis leidinys nėra išsamus, jame trūksta daugelio Varmės vyskupijos dominijos, Vokiečų Ordino pasienio su LDK ir kitų vietovių (pvz., Šimbarko, Novo). Taip pat pateikiami vietovių vokiški pavadinimai, vartoti iki 1940 m.

Pasienis su LDK. Administraciškai Žalgirio mūšio laikais: Karaliaučiaus, Brandenburgo, Balgos komtūrijos; Sembos, Varmės vyskupijos.

1-1209-barciany-barten.thumbnail

Varmės vyskupijos dominija. Vyskupijos dominija – tai iš administracinio pavaldumo Vokiečių Ordinui išskirta (nepriklausė jokiai komtūrijai) Bažnyčios valda, kurioje pasaulietiniu valdovu buvo vyskupas bei vyskupijos kapitula. Vokiečių Ordino valdomoje Prūsijoje tokios žemėse sudarė 1/3 kiekvienos čia įsikūrusios vyskupijos (tokių keturios: Sembos, Varmės, Pamedės ir Kulmo) ploto. Dominijoje 2/3 žemių priklausė vyskupui, 1/3 – vyskupijos kapitulai.

2a-2158-frombork-frauenburg_icon.thumbnail

Vokiečių Ordino administracinis branduolys. Administraciškai: Elbingo, Christburgo, Marienburgo komtūrijos; Varmės, Pamedės vyskupijos.

1-5045-malbork-marienburg_icon.thumbnail

Gdansko Pamarys t. y. Vyslos žemupio kairysis krantas. Administraciškai: Gdansko, Gnevo, Svecio komtūrijos, Tčevo vaitija; Vloclaveko (Kujavijos) vyskupija su centru Lenkijoje.

3046m-gdansk-danzig_icon.thumbnail

Kulmo žemė. Administraciškai: 12 mažų komtūrijų, 2 vaitijos; Kulmo vyskupija.

4143-torun-thorn_icon.thumbnail

Pamedės vyskupijos dominija

1-4341-kwidzyn-marienwerder_icon.thumbnail

Žalgirio mūšio lauko apylinkės. Administraciškai: Osterodės komtūrija; Pamedės vyskupija.

6338-grunwald-grunfelde_icon.thumbnail

Atgal