kaip Žalgirio atminties vieta ir epochos liudininkas
Vizualinių šaltinių komplekso „Kultūrinis urbanistinis Vokiečių Ordino paveldas Lenkijoje kaip Žalgirio atminties vieta ir epochos liudininkas“ publikaciją finansavo Lietuvos Mokslo Taryba, vykdant mokslo tyrimų projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (sutarties Nr. VAT-19/2010)
Žiūrėti Ordino pilys didesniame žemėlapyje
Žemėlapyje pažymėtų vietovių ženklai:
vietovė su išlikusia pilimi
vietovė su išlikusiomis pilies liekanomis
vietovė be pilies (tik bažnytinis arba urbanistinis paveldas)
Žalgirio mūšio vieta
Pasienis su LDK. Administraciškai Žalgirio mūšio laikais: Karaliaučiaus, Brandenburgo, Balgos komtūrijos; Sembos, Varmės vyskupijos.
Varmės vyskupijos dominija. Vyskupijos dominija – tai iš administracinio pavaldumo Vokiečių Ordinui išskirta (nepriklausė jokiai komtūrijai) Bažnyčios valda, kurioje pasaulietiniu valdovu buvo vyskupas bei vyskupijos kapitula. Vokiečių Ordino valdomoje Prūsijoje tokios žemėse sudarė 1/3 kiekvienos čia įsikūrusios vyskupijos (tokių keturios: Sembos, Varmės, Pamedės ir Kulmo) ploto. Dominijoje 2/3 žemių priklausė vyskupui, 1/3 – vyskupijos kapitulai.
Vokiečių Ordino administracinis branduolys. Administraciškai: Elbingo, Christburgo, Marienburgo komtūrijos; Varmės, Pamedės vyskupijos.
Gdansko Pamarys t. y. Vyslos žemupio kairysis krantas. Administraciškai: Gdansko, Gnevo, Svecio komtūrijos, Tčevo vaitija; Vloclaveko (Kujavijos) vyskupija su centru Lenkijoje.
Kulmo žemė. Administraciškai: 12 mažų komtūrijų, 2 vaitijos; Kulmo vyskupija.
Žalgirio mūšio lauko apylinkės. Administraciškai: Osterodės komtūrija; Pamedės vyskupija.