Uncategorized
Sumariusz Dokumentów Dóbr Supraskich, vol. II
Oprac. Antoni Mironowicz
Białystok: IBNDKE, 2011, ss. 237, ISBN 978-83-925705-6-1
Archiwum Młynowskie Chodkiewiczów należy do jednych z najbardziej cennych zbiorów akt, często wykorzystywanych przez badaczy przeszłości. Ród Chodkiewiczów należał do jednej z najwybitniejszych familii magnackich w Rzeczypospolitej. Od końca XV stulecia przedstawiciele tego rodu sprawowali wysokie urzędy i najwyższe godności senatorskie. Fortunę rodową zawdzięczali nie tylko nadaniom królewskim, ale również koligacjom rodzinnym z najważniejszymi rodzinami w państwie. Domeny rodowe, zakupy, nadania i koligacje przyniosły Chodkiewiczom wielkie posiadłości na terenach Wielkiego Księstwa Litewskiego, a następnie ziemiach ruskich Korony. Chodkiewiczowie czerpali liczne dochody ze starostw, dzierżaw i innych dóbr królewskich.
Największe wpływy przedstawiciele rodu uzyskali w XVI i na początku XVIII w. Funkcję hetmanów Wielkiego Księstwa Litewskiego pełnili Grzegorz Chodkiewicz (zm. 1572), Jan, syn Hieronima Chodkicwicza (ok. 1537-1579) i Jan Karol Chodkiewicz (1561-1621). Już w 1555 r. Chodkiewiczowie uzyskali tytuł hrabiowski cesarstwa rzymskiego, który został im zatwierdzony przez króla Zygmunta Augusta w 1568 r. Wówczas to doszło do zamiany herbu z Kościeszy na Gryfa z odmianą.
Lietuvos metrika ( 1562-1566)
Lietuvos metrika ( 1562-1566) Kn. Nr. 261 (1562-1566); teismų bylų knyga 47:( XVI a. pabaigos kopija)
Parengė: Irena Valikonytė, Neringa Šmilienė
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. XXXIII, 324 p.: faks.; Santr. angl.; Bibliogr. įvado išnašose. ISBN 978-9955-847-48-9
Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr, 261, arba 47 – osios teismų bylų knygos, t.y. 1562-1566 m. LDK valdovo Žygimanto Augusto vadovauto teismo aktai bei kiti su teismo procesu susiję dokumentai, surašyti gudų ir lenkų kalbomis. Į knygą taip pat pateko ankstesni (nuo 1554 m.) kaip rašytiniai įrodymai interesantų pateikti dokumentai. LM folianto struktūra, teismų knygos sandara bei išoriniai rankraščio požymiai išanalizuoti įvade. Publikacijos pabaigoje pateiktos dalykų , asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Compendium Ferculorum albo zebranie potraw
Compendium Ferculorum albo zebranie potraw
Oprac. Jarosław Dumanowski, Magdalena Spychaj
Warszawa: Muzeum w Wilanowie, 2010, ss. 240: il.
ISBN 978-83-60959-97-8
Gotowanie może być sztuką, kucharz może być artystą, tak jak był nim Stanisław Czerniecki na dworze Lubomirskich w Wiśniczu. Zbiór jego przepisów wydany w 1682 r. pod tytułem Compendium Ferculorum uważany jest za pierwszą polską książkę kucharską. To zaskakujące dzieło traktuje nie tylko o procedurach, w wyniku których powstanie jadalna potrawa. To książka o tym, jak pobudzać smak i wyobraźnię, jak zaskakiwać biesiadników, czarować ich wyglądem i sposobem wydania potraw. Compendium Ferculorum Stanisława Czernieckiego w opracowaniu dr hab. Jarosława Dumanowskiego i Magdaleny Spychaj otwiera serię, którą poświęcamy kulturze stołu w epoce nowożytnej. Towarzyszyć jej będą współcześnie skomponowane, autorskie książki kucharskie, przekształcające staropolskie zalecenia w przepisy kulinarne dla potrzeb dzisiejszych smakoszy i uczestników planowanych przez nas, muzealnych programów edukacyjnych.
Jarosław Dumanowski. Staropolskie książki kucharskie
Taip pat žr.: 1682 m. Krokuvos leidimą
Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus
Autorius: Ališauskas Vytautas
Aidai, 2012, ISBN: 978-609-450-010-7
Bibliografija; Rodyklės; Iliustruota; Puslapių skaičius: 192
Serija: Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai / 6
Serijos ISSN:2029-7661
Ginčas, ko vertas Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus, prasidėjo prieš pusantro šimto metų. Jis tęsiasi ir dabar. Knygoje skelbiamu naujai parengtu originalo tekstu, nauju vertimu ir ypač studija pasistengta tą ginčą perkelti į šiuolaikinį lygmenį, siūlant užuot ieškojus, ką XVI a. autorius „iškraipė“, ar ko „nesuprato“, rūpestingai atkurti jo perteiktą pasaulėvaizdį. Pirmą kartą analizuojama ir užmirštoji Lasickio veikalo dalis, skirta šventųjų kultui, atskleidžianti autoriaus vertybes bei istorinį kontekstą.
Prof. dr. Paulius V. Subačius: “Ši knyga nepatiks niekam: akademikams, nes griaunamos stereotipinės mokslo nuomonės; pagonims, nes pagonybė laikoma atgyvena jau XVI a; pagonių oponentams, nes pagonybė apmąstoma nesmerkiant; katalikams, nes pernelyg daug dėmesio protestantų rašytojui; protestantams, nes protestantizmas nepakankamai jautriai pagerbtas.“
Taip pat žr. 1615 m. Bazelio leidimą (kartu su Mykolo Lietuvio Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius):
- Polska Biblioteka Internetowa, Krokuvos Jogailaičių universiteto bibliotekos egzempliorius
- Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa, Kurniko bibliotekos egzempliorius
- WDB, Volfenbiutelio (Wolfenbüttel) Hercogo Augusto bibliotekos egzempliorius
- BSB, Bavarijos valstybinės bibliotekos egzempliorius
- Google knygos, Gento universitetas
1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos
Autoriai: Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė, Petro Sas
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011 m., 224 p., ISBN: 978-5-420-01700-5
2011-aisiais sukanka 390 metų, kai 1621 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje prie Chotyno ant Dniestro kranto 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, kurių pusę – apie 35 tūkstančius – sudarė kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą. Turkijos kariuomenei vadovavo pats sultonas Osmanas II, o Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei – LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Svarbiam mūšiui paminėti Lietuvos ir Ukrainos istorikai parengė bendrą gausiai iliustruotą leidinį, kuriame pateikta plati istoriografija, nušviestos mūšio aplinkybės, plačiai aprašyta lietuvių ir ukrainiečių karo vadų Jono Karolio Chodkevičiaus ir Petro Konaševyčiaus Sahaidačno reikšmė pergalei prieš daug pajėgesnį priešą pasiekti. Surinkti leidiniui iliustracijas buvo surengtos ekspedicijos į dvidešimt keturias vietoves Ukrainoje, dešimt vietovių Baltarusijoje, keturias Moldavijoje, penkias Turkijoje, šešias Rusijoje, keturias Lietuvoje.
TURINYS (pdf)
1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos, Bernardinai.lt, 2012-01-27
