Vilniaus pilys
Vilniaus Aukštutinė ir Žemutinė pilis – Vilniaus žemės (taigi svarbiausios lietuvių etninės žemės) kariuomenės mobilizacijos vieta. Vilniaus žemės kariuomenei turėjo vadovauti Vilniaus seniūnas, kuriuo nuo 1396 m. buvo artimas Vytauto aplinkos žmogus Albertas Vaitiekus Manvydas.
Vilniaus pilys – vienas svarbiausių ir stipriausių Lietuvoje pilių kompleksų, kurį sudarė Aukštutinė, Kreivoji ir Žemutinė pilys. XIV a. II p. daug kartų jas puolė Vokiečių ordino riteriai, tačiau jiems pavykdavo tik išdeginti Vilnių ar jo priemiesčius. 1381 m. kryžiuočių kronikose jau minimas Vilniaus mūras. Tik 1390 m. Vokiečių ordino kariuomenė paėmė ir sudegino Kreivąją pilį. Aukštutinė pilis jiems buvo neįveikiama. Iš archeologinių duomenų galima spręsti, kad XIVa. II p. – XV a. pr. Žemutinėje pilyje būta arbaletų dirbtuvių. Taigi, Vilnius – bene svarbiausias Žalgirio laikų LDK ginklakalystės centras.
