Žalgiris, Kaunas ir Žemaitija arba nežinomas antrasis Žalgirio frontas

2011-12-06 19:44

Kauno pilis: Žemaičių 7 vėliavų rinkimosi vieta, kurios imitavo puolimą prie Nemuno.

Vytauto (arba švč. Mergelės Marijos) bažnyčia.

• Turtingiausias Žalgirio ir Vytauto įpaveldinimas Lietuvoje: Vytauto paminklas; Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus su Vytauto ekspozicija; Karininkų Ramovė – Vytauto Didžiojo menė arba seklyčia.

Veliuona. Žalgirio visų pirma reikėjo dėl Žemaitijos: sutriuškinta Nemuno gynybinė linija. Liudininkai – Panemunės piliakalniai (Veliuona, Seredžius, Pieštvė). Veliuona – požalgirinių ginčų objektas, po Žalgirio 1412 m. Vytauto atstatyta pilis ir Vytauto derybų su Vokiečių ordinu (1416, 1418, 1420 ir 1423 m.) vieta.

Ragainė. Žvilgsnis į kitą Nemuno pusę, į Ragainę – pagrindinę puolimų į Žemaitiją ir Lietuvą bazę. Kartu tai pagrindinis (be Klaipėdos) Žemaičių 1410 m. vasaros puolimo objektas.

Kražiai, Varniai, Telšiai. Kražiai – Žemaitijos centras, Vytauto bažnyčios vieta; Varniai – Žemaičių krikšto centras: Aleksandro bažnyčia ir Katedra su su Petro Repšio altoriaus antepedijo reljefu, skirtu Žemaičių krikšto 600-mečiui; Telšiai: katedra – Žemaičių vyskupijos idėjos perėmėja, Romualdo Inčirausko katedros durys. Žemaičių pasiuntinybė į Konstancą 1416 m. istorinė atmintis ir Telšių–Konstancos ryšiai šiandien.

Palanga: Vytauto motinos Birutės kalnas, ruožas prie Baltijos jūros, neatitekęs Vokiečių ordinui.

Klaipėda: Vokiečių ordino pilis nuo 1252 m.


Atgal